Miško paveldėjimas – dažnas procesas Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, kur miško sklypai perduodami iš kartos į kartą. Tačiau ne visada paveldėtoju tampa šeimos narys. Yra situacijų, kai turtas, įskaitant ir mišką, pereina valstybei. Kada tai įvyksta ir kaip to išvengti?

Paveldėjimas pagal įstatymą – pirmiausia vaikams

Jeigu asmuo nesudarė testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, pirmiausia paveldi sutuoktinis, vaikai, įvaikiai. Jei jų nėra – paveldėjimo teisė pereina antrajai eilei: tėvams, broliams, seserims. Jeigu nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių – tik tada svarstoma galimybė turtą perimti valstybei.

Kada paveldi valstybė?

Valstybė tampa paveldėtoja tik tuomet, kai nėra jokių įpėdinių (pagal įstatymą ar testamentą), arba jei visi įpėdiniai atsisako paveldėjimo arba jo nepriima per nustatytą terminą (paprastai per 3 mėnesius nuo savininko mirties). Taip pat valstybė gali paveldėti turtą, jei įpėdiniai negali būti paveldėtojais (pavyzdžiui, dėl teismo pripažinimo nevertu paveldėti).

Kaip išvengti neplanuoto perėjimo valstybei?

Norint užtikrinti, kad miško sklypas pereitų konkretiems asmenims – net jei tai ne artimiausi giminaičiai – rekomenduojama sudaryti testamentą. Taip pat svarbu, kad įpėdiniai žinotų apie jų laukiančią atsakomybę – paveldėjimą reikia priimti laiku. Būna atvejų, kai paveldėtojai išvykę, informacijos negauna, ir procesas pasibaigia valstybei palankiai.

Ar valstybė gali atsisakyti paveldėjimo?

Pagal įstatymą – ne. Jei nėra įpėdinių, valstybė privalo paveldėti turtą, kuris neturi savininko. Vėliau toks turtas gali būti perduodamas valstybinėms įstaigoms, savivaldybėms ar realizuojamas kitu būdu.

Miško paveldėjimo klausimai yra svarbūs, nes palietus paveldėjimo terminus ar nesusitvarkius dokumentų, turtas gali būti prarastas. Foros.lt ragina apie tokius sprendimus galvoti iš anksto – tai padeda išsaugoti nuosavybę šeimoje ir išvengti nereikalingų teisinių komplikacijų.