Kai kalbame apie kovą su klimato kaita, miškai dažnai yra minimi kaip vieni svarbiausių pagalbininkų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek konkrečiai oro „išvalo“ vienas hektaras žaliuojančio ploto? Tai nėra paprastas klausimas, nes CO₂ sugėrimo kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: miško tipo, medžių rūšies, jų amžiaus ir netgi geografinės vietos. Vis dėlto, mokslininkai yra atlikę nemažai tyrimų, leidžiančių mums susidaryti bendrą vaizdą apie šią svarbią miškų funkciją.

Vidutiniškai, jaunas, sparčiai augantis miškas per metus gali sugerti gerokai daugiau CO₂ nei brandus, lėčiau augantis medynas. Tai tarsi suaugęs žmogus, kuris jau yra pasiekęs savo ūgio piką, ir vaikas, kuris dar tik auga ir jam reikia daug „statybinės medžiagos“. Jauni medžiai intensyviai vykdo fotosintezę, paversdami anglies dioksidą į savo biomasę – lapus, šakas, kamienus. Skaičiuojama, kad vienas hektaras jauno, vešlaus miško per metus gali „surišti“ nuo kelių iki keliolikos tonų CO₂. Brandesni miškai taip pat tęsia CO₂ sugėrimą, tačiau šis procesas sulėtėja, nes didžioji dalis anglies jau yra sukaupta jų medienoje ir dirvožemyje. Vis dėlto, net ir seni miškai atlieka svarbų vaidmenį anglies balanse, nes jie sukaupia didelius jos kiekius ilgam laikui. Be to, miško dirvožemis taip pat yra svarbus anglies saugotojas.

Jei esate miško savininkas ir galvojate apie savo turto pardavimą, žinojimas apie miško gebėjimą sugerti CO₂ gali tapti papildomu argumentu. Vis labiau augant susirūpinimui dėl klimato kaitos, ekologiškai vertingi miškai gali sulaukti didesnio pirkėjų dėmesio. Pabrėždami savo miško indėlį į švaresnį orą ir planetos sveikatą, galite pritraukti pirkėjų, kuriems svarbios ne tik ekonominės, bet ir ekologinės vertybės. Galbūt netgi ateityje atsiras kompensavimo mechanizmai už miškų teikiamas ekosistemines paslaugas, įskaitant CO₂ sekvestraciją, o tai galėtų padidinti jūsų miško vertę. Taigi, miško gebėjimas „kvėpuoti“ ir valyti orą yra ne tik gamtos dovana, bet ir potencialus jūsų turto privalumas.