Vaikštant po Lietuvos miškus, akis vis dažniau užkliūva už augalų ir gyvūnų, kurie čia tarsi „ne savo vietoje“. Tai gali būti tankūs Sosnovskio barščių sąžalynai pakelėse, agresyviai besiplečiantys uosialapiai klevai ar netikėtai pastebėtas kanadinė audinė. Tai – invazinės rūšys, kurios, patekusios į naują aplinką, pradeda sparčiai plisti, išstumdamos vietines rūšis ir darydamos žalą ekosistemoms bei net mūsų sveikatai. Miško savininkams tai tampa ne tik ekologine, bet ir ekonomine problema. Užleistos invazinės rūšys gali sumažinti miško produktyvumą, apsunkinti priežiūrą ir netgi paveikti sklypo patrauklumą potencialiems pirkėjams. Tad kaip atpažinti šiuos nepageidaujamus „svečius“ ir ką daryti, kad jie neužvaldytų jūsų miško?

Pirmiausia, būtina būti budriems ir atidžiai stebėti savo valdas. Ankstyvas invazinės rūšies pastebėjimas yra pusė darbo. Reikėtų atkreipti dėmesį į neįprastai sparčiai plintančius augalus, naujai atsiradusius gyvūnus ar net vabzdžius, kurie anksčiau jūsų miške nebuvo pastebėti. Jei kyla abejonių, verta pasikonsultuoti su aplinkosaugos specialistais ar miškininkais – jie padės nustatyti rūšį ir patars dėl tinkamiausių naikinimo būdų. Kiekvienai invazinei rūšiai gali būti taikomos skirtingos kontrolės priemonės: nuo mechaninio naikinimo (pvz., išravėjimo, nupjovimo) iki specialių cheminių ar biologinių metodų. Svarbu veikti greitai ir nuosekliai, kol invazinė rūšis dar nėra plačiai išplitusi. Taip pat reikėtų nepamiršti prevencinių priemonių – pavyzdžiui, atsargiai rinktis sodinukus naujiems želdiniams, vengti neaiškios kilmės grunto ar komposto naudojimo miške.

Jei planuojate parduoti miško sklypą, kuriame yra invazinių rūšių, būkite sąžiningi ir informuokite potencialius pirkėjus apie šią problemą ir kokių veiksmų ėmėtės jai spręsti. Jei problema yra rimta ir reikalauja didelių pastangų ją suvaldyti, tai gali turėti įtakos sklypo kainai. Tačiau atvira komunikacija ir parodytas rūpestis savo valdomis gali netgi padidinti pirkėjų pasitikėjimą. Galiausiai, atminkite, kad kova su invazinėmis rūšimis yra bendras mūsų visų reikalas. Kuo daugiau miško savininkų bus sąmoningi ir imsis veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti mūsų unikalią Lietuvos gamtą ateities kartoms.