Mintis, kad medžiai gali bendrauti tarpusavyje, dar visai neseniai skambėjo kaip pasaka. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina – medžiai tikrai keičiasi informacija, perduoda signalus ir net reaguoja į aplinkinių medžių būklę. Tai vyksta lėtai, subtiliai, bet ne mažiau tikroviškai nei gyvūnų pasaulyje.

Požeminis tinklas – miško „internetas“

Vienas svarbiausių atradimų – grybų ir šaknų bendradarbiavimas, vadinamas mikorizė. Grybai, gyvenantys šalia medžių šaknų, sukuria po žeme besidriekiančius tinklus – tarsi plonytes gijas, kurios sujungia skirtingus augalus.

Per šiuos tinklus medžiai gali keistis vandeniu, maistinėmis medžiagomis, o kai kuriais atvejais – ir cheminiais signalais. Jei vienas medis patiria stresą (pvz., kenkėjus ar sausros poveikį), signalas gali perduoti informaciją kitiems – tarsi įspėjimas ruoštis.

Ši sistema primena internetą – mokslininkai ją net praminė „Wood Wide Web“.

Kvapai ir cheminiai signalai – miško kalba ore

Be požeminių tinklų, medžiai naudoja ir orą informacijos perdavimui. Kai augalą puola kenkėjai, jis gali išskirti specifines chemines medžiagas – fitoncidus ar kitas lakias medžiagas. Šias medžiagas „užuodžia“ aplinkiniai medžiai ir aktyvuoja savo apsaugos sistemas anksčiau, nei patys būna užpulti.

Tokia gynybos forma ypač pastebima tarp to paties tipo medžių – pavyzdžiui, tarp ąžuolų ar beržų. Tai leidžia visam miškui veikti tarsi vieningai – kai vienas narys sunerimsta, kiti susitelkia.

Parama silpnesniems – „motininiai“ medžiai

Kai kurie tyrimai rodo, kad vyresni medžiai – ypač tie, kurie dominuoja konkrečioje teritorijoje – gali teikti resursus jauniems ar silpnesniems medžiams per požeminius tinklus. Tokie „motininiai“ medžiai atlieka svarbų vaidmenį miško bendruomenėje.

Netgi pastebėta, kad kai toks medis miršta, jis paskutinėmis savaitėmis perduoda dalį savo resursų aplinkiniams – lyg gamtos būdas užtikrinti gyvybės tęstinumą.

Nors medžių „kalba“ nepanaši į mūsų, tai vis dėlto – ryšio forma. Foros.lt kviečia pažvelgti į mišką ne tik kaip į augalų rinkinį, bet kaip į bendruomenę, kurioje kiekvienas narys turi savo vietą, funkciją ir, svarbiausia – ryšį su kitais.