Miškas – tai ne tik medžiai ir augalai, bet ir tai, kas slypi po paviršiumi. Dirvožemis – tarsi nematomas pagrindas, nuo kurio priklauso visa miško ekosistema: kokie augalai išaugs, kaip greitai jie bręs, kokios rūšys klestės, o kurios – nyks. Kiekvienas dirvožemio tipas turi savo savybių, kurios lemia visą miško veidą.

Lengvi, smėlingi dirvožemiai – greiti, bet skurdūs

Smėlingi dirvožemiai randami daugelyje Lietuvos pušynų. Jie laidūs vandeniui, greitai įšyla, tačiau turi mažai maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad čia geriausiai auga sausrai atsparūs augalai – dažniausiai pušys, viržiai, kai kurios kerpės.

Tokiuose dirvožemiuose medžiai auga greičiau pradžioje, bet ilgainiui pasiekia mažesnį aukštį ir masę. Dėl mažo humuso sluoksnio šie miškai dažnai jautresni sausroms, o jų ekosistema – paprastesnė.

Molis ir priemolis – lėtai, bet stabiliai

Priemolio ar molio dirvožemiai yra derlingesni, ilgiau išlaiko drėgmę, turi daugiau mineralinių ir organinių medžiagų. Tai leidžia augti tiek lapuočiams, tiek spygliuočiams – čia dažnesni mišrūs miškai, kuriuose galima rasti ąžuolų, klevų, eglių, uosių.

Šie dirvožemiai leidžia susiformuoti tankesniems, aukštesniems medynams, kurių mediena kokybiškesnė. Jie taip pat labiau atsparūs klimato kaitos poveikiui, nes geriau reguliuoja drėgmę.

Organiniai dirvožemiai – pelkėti, bet vertingi

Pelkėse ir šlapynėse randami organiniai dirvožemiai – tai durpynai, turintys daug humuso, bet mažai deguonies. Čia dažniausiai auga alksniai, gluosniai, beržai, o visa aplinka būna jautri žmogaus veiklai.

Nors tokie miškai atrodo mažiau „tvarkingi“, jie yra labai svarbūs ekologiniu požiūriu – sugeria anglį, reguliuoja vandens balansą, teikia buveines retoms rūšims. Tačiau jų naudojimas ūkinei veiklai – ribotas.

Kodėl svarbu žinoti dirvožemio tipą?

Miško savininkams dirvožemio žinojimas padeda priimti pagrįstus sprendimus – kokias rūšis sodinti, kokių kirtimų ar prižiūros metodų imtis. Netinkama rūšis netinkamame dirvožemyje – tai lėtas augimas, ligos ar net visiškas neprigijimas.

Dirvožemis – tai lėtas, bet labai ištikimas partneris. Kuo geriau jį suprantame, tuo sveikesnį ir atsparesnį mišką galime auginti.