
Retos medžių rūšys Lietuvoje – ar jas saugome?
April 15, 2025
Miško dirvožemiai: kokie jie ir kaip veikia medžių augimą?
April 15, 2025Miškas – tai ne tik medžiai ir takai. Tai gyva sistema, kurioje gyvūnai kasdien bendrauja, kovoja, gina teritorijas, auklėja jauniklius ir prisitaiko prie aplinkos. Kartais jų elgesys atrodo keistas, o kartais – stebėtinai išmintingas.
Pateikiame kelis įdomius ir mažiau žinomus faktus apie Lietuvos miškų gyventojus.
Lapės moka „vaidinti“ sužeistas
Lietuviškoje gamtoje dažnai pastebima raudonoji lapė. Ji pasižymi ne tik gudrumu, bet ir labai išvystytu instinktu apsaugoti jauniklius. Jei lapė jaučia pavojų netoli urvo, kuriame slepiasi jos mažyliai, ji gali tyčia imti „šlubuoti“ ar „šlubuodama“ bėgti nuo žmogaus ar plėšrūno – taip atitraukdama dėmesį nuo urvo vietos.
Toks elgesys būdingas ir kai kurioms paukščių rūšims, tačiau lapės gebėjimas imituoti sužalojimą – vienas iš išraiškingiausių pavyzdžių gamtoje.
Stirnos turi savo „kalbą“ – kūno ir balso signalus
Stirnos – tylūs, bet labai jautrūs gyvūnai. Jų bendravimas su kitais gyvūnais ir pavojų signalizavimas pagrįstas ne tik kvapais, bet ir kūno judesiais bei garsais. Pavyzdžiui, jei stirna jaučia pavojų – ji gali sušnypšti, staigiai ištiesti kaklą ir spėti pabėgti.
Stirnos šnypštimas – tai ne tik baimės išraiška, bet ir įspėjimas kitoms netoliese esančioms stirnoms. Tokiu būdu jos įspėja bendruomenę apie grėsmę.
Šernai išmoko vengti žmonių pagal savaitės dienas
Nors skamba kaip legenda, tačiau kai kuriuose regionuose pastebėta, kad šernai keičia savo elgseną pagal žmonių aktyvumą. Pavyzdžiui, savaitgaliais, kai daugiau medžiotojų ar lankytojų miške – jie pasitraukia giliau į mišką, aktyvūs būna naktimis. Darbo dienomis – dažniau pasirodo laukuose.
Tokie elgesio pokyčiai rodo gebėjimą mokytis iš patirties ir prisitaikyti prie žmogaus veiklos ritmo. Šernai – vieni iš intelektualesnių miško gyvūnų.
Gervės renkasi tas pačias vietas dešimtmečius
Gervės, nors dažnai matomos tik migruojant, dauginasi ir peri Lietuvoje. Įdomu tai, kad jos linkusios sugrįžti į tas pačias perėjimo vietas daugelį metų iš eilės.
Šios vietos dažnai būna sunkiai pasiekiamos žmonėms – pelkėse, tankiuose miškuose, netoli vandens telkinių. Gervių ištikimybė teritorijai yra viena iš priežasčių, kodėl jų apsaugai svarbu išlaikyti būtent tas buveines, kur jos jau įsikūrusios.
Foros.lt primena, kad kiekvienas gyvūnas miške – ne tik rūšis, bet ir individuali istorija. Stebėdami jų elgesį, galime išmokti pažinti miško ritmą ir jo išmintį.